dramblys

Istorija apie dramblius

Šią istoriją esu pasakojęs matyt +- keliems šimtams žmonių, tačiau prisiminiau ją ir pamaniau, kad tai galėtų būti puikus sveikinimas savo skaitytojams artėjančių Šventų Kalėdų proga. Taigi…

Kartą viena mano pažįstama lankėsi Indijoje. Kelionės metu ji aplankė vieną agrarinį regioną, kuriame drambliai iš esmės atlieka traktoriaus funkciją. Kartu su ant jų užkabintomis akėčiomis jie aria žemę, purena laukus ir t.t. Po kelių valandų intensyvaus darbo drambliams suteikia poilsio laiko, pririšant juos prie geležinių stulpų, kur jie lieka sau vienui vieni be jokios žmonių priežiūros.

Žinoma, lyginant su dramblio mase, tie stulpai yra labiau simboliniai, nes panorėję jie juos nuneštų vienu žingsniu su visa tvora, bet…drambliai net nebando to daryti.

Pamačiusi šį vaizdą mano pažįstama klausia vietinio žemvaldžio:

-Kaip Jūs nebijote, kad jie pabėgs, juk jiems tai nebūtų didelė problema?

Žemvaldys atsako:

-Matot, visa esmė, kad mes atvežame čia dar visai jaunus ir mažus drambliukus. Tuo metu tie stulpai jiems yra pakankamai masyvūs. Drambliukai, žinoma, bando priešintis, ištrūkti – vieną, du, tris kartus – bet po n bandymų jie supranta, kad neįmanoma, jie negali įveikti pasipriešinimo ir nustoja. Nustoja visiem laikam. Net ir po daugelio metų, užaugę ir tapę dideliais, dauguma dramblių net nesistengia įveikti šių stulpų pasipriešinimo, nes yra įsitikinę, kad jiems nepavyks.

Ar mes nepanašūs į dramblius?

Manau, gyvūnai panašūs į žmones. Mes kartais irgi, kaip tie drambliai, įsikalame į galvą sau stulpus, kurių net nebandome įveikti, nes kažkada kelis kartus pabandę ir nudegę, visam laikui užsidėjom sau limitą, apribojimą, kvailą įsitikinimą.

Mielieji skaitytojai, sveikinu Jus su artėjančiomis šventėmis ir linkiu kitais metais nusimesti nuo savęs kuo daugiau limitų, kompleksų, baimių. Linkiu skubėti gyventi, daugiau patirti, džiaugtis ir kuo daugiau laiko praleisti darant tai, kas suteikia Jums tikrą laimės pojūtį.

Vitalijus

P.S – tiem, žingeidiem…

O jei norite dar daugiau faktų apie gyvūnų panašumą į žmones bei limitus, kviečiu pažiūrėti itin trumpą eksperimentą su blusomis. Manau, esame panašūs ir į jas.

http://youtu.be/rOtfISBAPG8

 

 

 

If you enjoyed this post, make sure you subscribe to my RSS feed!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *